Keisti mintis, emocijas, elgesį ir laimėti

Net atsirėmus į mokslo ir technologijų išradimus, ekonomikos pasiekimus žmonėms vis nepavyksta gyventi be problemų, rūpesčių, dvasinių išgyvenimų. Sielos rūpesčiais vadiname psichologines problemas. Deja, ne visada ir ne visos yra paprastos ir lengvai suprantamos ir juolab lengvai išsprendžiamos. Psichologas – žmogus iš šalies: nepažįsta, neturi išankstinių nuostatų, bet turi žinių. Ar gali jis padėti jums labiau suprasti savo gyvenimą ir rasti jums tinkamiausius sprendimus?

Pasikalbėti apie problemas, pabandyti kartu paieškoti sprendimų, pasidalinti patyrimu bei naujomis žiniomis į metodinį užsiėmimą pas kolegę Rimą Mokusienę Akmenės gimnazijoje susirinko rajono psichologai, dirbantys švietimo ir gydymo įstaigose: Daiva Skirienė, Kristina Bičkauskienė, Agnė Kazlauskaitė, Rita Balkevičienė, Lilija Smalakienė bei metodinio būrelio veiklą kuruojanti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Nijolė Mockuvienė.

Akmenės gimnazijos psichologė R.Mokusienė turi griežtą nuostatą apie psichologinių žinių sklaidą. Ji stengiasi nepraleisti naujas žinias propaguojančių seminarų, nuolat mokosi ir dosniai dalinasi gautomis žiniomis. Ši kartą su kolegėmis ji dalinosi žiniomis apie kognityvinę psichoterapiją. Kiekvienas iš mūsų turi minčių ir įsitikinimų „rinkinį“, kuris nulemia mūsų reakcijas į tam tikrus neigiamus aplinkos dirgiklius. Mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, veikia jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas, atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas, ir žmogus nebesistengia. Tokia situacija vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. Atsiranda taip vadinamas „ydingas užburtas ratas“.

Kognityvinės elgesio terapijos tikslas išmokyti , keičiant savo mintis, keisti emocijas, ir išsirinkti geriausiai veikiantį elgesio modelį, tai yra pačiam išspręsti savo problemą. Rima kolegėms parengė ir metodinių priemonių, pasidalino sėkmingais grupinės terapijos pavyzdžiais.

Papilės Simono Daukanto gimnazijos psichologė Kristina Bičkauskienė Vytauto didžiojo universitete mokėsi pykčio kontroliavimo terapijos, kartu su universiteto mokslininkais bei pedagogais gimnazijoje įgyvendina naują darbo su šeima modelį. Rezultatai pasitarnaus ir gimnazijos bendruomenei, ir mokslo darbams.

• Deja, kasdienybėje psichologai susiduria su sunkumais, kurie nuo jų pastangų nepriklauso, – kalbėdama apie psichologo vaidmenį vaiko gerovės komisijos veikloje, sakė metodinio būrelio pirmininkė Daiva Skirienė. Kolegė R.Mokusienė pritarė, kad sunku dalyvauti skelbiant „nuosprendį“ ar bausmes, jei pats stengeisi padėti vaikui arba jeigu vaikas ateis pas psichologą po komisijos svarstymo. Psichologės pasigenda tėvų vaidmens. A.Kazlauskaitė sakė, kad mamos dažnai antrą kartą su vaiku pas psichologą jau nebeateina, nes psichologė užduoda „namų darbų“. Jokių teisinių galių įpareigoti tėvus nesą. Todėl psichologės galvoja, kad probleminių šeimų tėvus arba tėvus, kurių vaikams paskirta minimali priežiūra, rajono Vaiko gerovės komisija galėtų įpareigoti lankyti tėvystės ir bendravimo įgūdžių mokymus. Komisijos sprendimas turi teisinių galių.

Keisti požiūrį į psichologo darbą reikia daug kam, sakė Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė R.Balkevičienė, ir apie atlyginimą kalbant, ir vertinant psichologo darbo rezultatus.

Optimizmo įnešė psichologės A. Kazlauskaitės patyrimas, nes ligoninėje apsilankęs premjeras A.Butkevičius, spausdamas Agnei ranką prisipažino, kad ir politikams neretai prireikia psichologų pagalbos.

Visiems jų prireikia. O keičiant mintis, galima ir laimėti.

Psichologė Lilija Smalakienė