* - laukai turi būti užpildyti

Adresas

Respublikos g. 22,
Naujoji Akmenė
LT-85164

ŽAIDIMAI SKIRTI ŽODYNO BEI RIŠLIOS KALBOS UGDYMUI

 

aw

Rišliai ir nuosekliai kalbėti vaikai išmoksta negreitai. Neretai  tėvai džiaugiasi, kad vaikai daug kalba. Tačiau ne visada atkreipia dėmesį į tai, kaip  kalba. Daugeliui vaikų nesiseka logiškai, rišliai ir nuosekliai pasakyti tai, ką jie tikrai žino ir moka. Vaikystė yra vienas aktyviausių ir geriausių pasaulio pažinimo pasiekimo laikotarpių. Vaikas kur kas greičiau išmoksta kalbėti mėgdžiodamas aplinkinių žmonių kalbėjimą: jis klausosi žodžių, žodžių junginių, sakinių, daug kartų juos kartoja, taiko juos įvairiose situacijose. Nuolat tai atliekant, įgūdžiai automatizuojasi bei  tobulėja kalbėjimas. Neatsitiktinai L.Tolstojus yra pasakęs: “…nuo žmogaus gimimo iki penkerių metų – tai ištisa epocha, o nuo penkerių iki penkiasdešimties – vienas žingsnis”.  
     Rišlios kalbos ugdymą skatina žaidybinė aplinka. Tam tinka įvairūs didaktiniai žaidimai, paveikslai, žaislai.
    Štai keletas žaidimų padėsiančių ugdyti kalbą, plėsti aktyvųjį bei pasyvųjį žodyną:

  • Skaitykite vaikams knygas, orientuodamiesi į vaiko amžių ir sugebėjimą suprasti. Pradėkite nuo iliustracijų žiūrėjimo, jų komentavimo, veikėjų atpažinimo ir pagrindinės įvykių sekos aptarimo. Ir tik po to pereikite prie originalaus teksto.
  • Uždavinėkite vaikui klausimus, pradėdami nuo bendrų klausimų (kas? kur? ką daro?), palaipsniui pereikite prie konkrečių (Ką daro varlytė? kur nuėjo? ką paėmė? kam nunešė? ir pan.).
  • Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną ,pvz.: „Kas aš toks?“ Apibūdinkite gyvūną:  „Aš murkiu , kai esu patenkintas. Tu mane gali laikyti ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti“.
  •  Žaiskite įvairius loto žaidimus. Mokykite teisingai sudėti paveikslėlius, juos pavadinti, dėlioti erdvėje, dėti vieną ant kito.
  •  Žaiskite porinių paveikslėlių žaidimus. Žaidimo turinys: keletas vienodų paveikslėlių porų (nuo 4 iki 15, t.y. 8-30 kortelių) išdėstomos eilėmis į stačiakampį, paveikslėliai užversti žemyn. Žaidėjai iš eilės atverčia po dvi korteles, bandydami surasti dvi vienodas korteles. Laimi atvertęs daugiausia vienodų porų.

Patarimas: svarbu, kad visi stalo žaidimai būtų lydimi išsamių žodinių komentarų, pvz.: „Kas turi dramblį?” – “Aš turiu dramblį”, „Aš dedu kiškį ir katiną”, „Aš atidengiau namą ir obuolį – ne pora”, „Mama atidengė namą ir namą – pora” ir t.t.

  • Žaiskite spėliojimų žaidimus. Atneškite į kambarį uždengtą dėžę. Klauskite vaiko, kas joje gali būti. Skatinkite pokalbį klausdami, ar gali joje būti dramblys? Kodėl? Leiskite vaikui palaikyti, pakratyti dėžę.
  • Vaikams labai patinka žaidimas “Ką nupiešiau?”. Daiktą vaikas turi pažinti iš jūsų  pasakojimo. Vaikas spėlioja tol, kol atspėja, kas tai per daiktas. Paskui piešia pats, apibūdina nupieštą daiktą, o spėliojate jūs. Galima piešti ant draugo nugaros pirštu. Draugas turi atspėti, kas nupiešta.
  • Vaikai mielai žaidžia žaidimą “Mano draugas”. Vaikas turi pasirinkti draugą ir jį apibūdinti. Tėvai – turi atspėti, apie kokį  vaiką kalbama.
  • Sunkesnė užduotis gali būti žaidimas “Kas pasikeitė?”.  Vaikai turi išsirinkti šeimos narį ir jį atidžiai apžiūrėti. Paskui, vienam nuo kito nusisukus, reikia ką nors sukeisti. Tada bandoma atspėti, kas pasikeitė.
  • Galima žaisti žaidimą “Tęsk toliau”. Vaikui reikia  pradėtą pasaką tęsti sukuriant kitokią eigą ir pabaigą. Pvz.: pasaka “Kiškis ir lapė”. “Kartą gyveno du kaimynai: kiškis ir lapė. Kiškis turėjo medinę trobelę, o lapė – ledo trobelę.

                     Atėjo pavasaris. Saulutė …”  

  •       Žaiskite žodžių žaidimus. Pvz.: kiekvienas žmogus ką nors priduria prie to, ką jau pasakė ankstesnysis. „Aš nuėjau į parduotuvę pupų. Kitas sako:  „Aš nuėjau i parduotuvę nusipirkti pupų ir pieno. Ir t.t.
  • Pažaiskite žaidimą „Ką darytum, jeigu…“ Pvz.: ką tu darytum, jei po žiemos ateitų vasara…
  • Pažaiskite žaidimą „ Kodėl taip negali būti?“ Pasakykite koki absurdišką dalyką ir klauskite vaiko, kodėl tai išgalvota, netikra.
  • Vaikui galima pasekti žinomą pasakėlę. Vaikas ją piešia (pvz. “Katinėlis ir gaidelis”) ant popieriaus lapelių. Nupiešus surišama knygelė, pagal kurią pasaka atkuriama savarankiškai.
  • Kartu su vaiku žiūrėkite animacinius ar kino filmukus, padėdami vaikui suprasti pamatyto prasmę. Vėl nepamirškite aptarti ir paklausinėti vaiko, kad Parinkite iš laikraščio ar Tv laidos kokį įdomų pranešimą, atitinkantį vaiko vaiko supratimo ir žinių lygį. Skaitydami ar pasakodami jūs galite bet ko klausti.( Pvz.: Kaip tu manai, kas buvo toliau? Kodėl taip nutiko?“)

       Taigi, kalbą vaikas gali išmokti tik kalbėdamas. Tam yra labai svarbūs palankūs motyvai – tai yra visa, kas skatina kalbėti. Visi Jūsų veiksmai, poelgiai, aplinkinio pasaulio reiškiniai turi būti lydimi išsamių komentarų. Kuo daugiau smulkmenų bus Jūsų kalboje, kuo ji bus turtingesnė, tuo turtingesnė bus ir Jūsų vaiko kalba. Į kiekvieną pokalbį su vaiku sudėkite visą įmanomą informaciją, tinkančią tai situacijai. Jūsų neturi sustabdyti tai, kad vaikas gali ko nors nesuprasti, neįsisavinti. Jau ne kartą įrodyta, kad vaiko smegenų galimybės perdirbant ir atsimenant informaciją yra praktiškai begalinės, ir Jūs vėliau būsite gerokai nustebinti, kaip lengvai ir efektyviai Jūsų vaikas mokysis.

 

    Naudota literatūra:

  • Logopedija. – Kaunas “Šviesa“, 1993
  • Stoščiuvienė K. Kai kurie žaidimai vaikų neišsivysčiusiai kalbai ugdyti.- Šiauliai, 1997
  • PPC rengtomis „Kalbos ugdymo rekomendacijomis“- Vilnius, 1997
  • D.Kavaliauskienės  rengtomis rekomendacijomis.


Atmintinę parengė Akmenės rajono savivaldybės PPT   logopedė  J. Plienienė