* - laukai turi būti užpildyti

Adresas

Respublikos g. 22,
Naujoji Akmenė
LT-85164

Bendravimo įtaka vaiko kalbos vystymuisi

Maži vaikai visada smalsūs, betarpiški, konkrečiai mąstantys ir trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Pats vaikas turi biologinius kalbos pagrindus, geba mėgdžioti, turi kalbinę intuiciją. Taigi jam dera tik padėti, o ne perdėtai vadovauti, įrėminti jo kalbą. Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Išlavinta kalba išlaisvina žmogaus mintis, kartu ir drausmina, skatina ir plėtoja mąstymo procesus, formuoja ir padeda išsiskleisti vaiko individualybei, skatina kūrybingumą, vaizduotę, padeda išreikšti mintis, jausmus, bendrauti ir bendradarbiauti.

Taigi, pirmieji ir svarbiausi vaiko kalbos ugdytojai ir puoselėtojai yra šeimos nariai – tėvai, seneliai, vyresnieji broliai ir seserys. Labai svarbu, kad šie žmonės kuo daugiau kalbėtų su vaiku. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad vaiką supantys žmonės kalbėtų taisyklinga kalba, išraiškingai, pasitelkdami ir neverbalinį bendravimą. Vaiko iki 3 metų kalba labiausiai priklauso nuo šeimos. Kiek vėliau šeimą pakeičia įvairios grupės – kiemo, darželio, mokyklos. Tada pradeda keistis vaiko aktyvusis žodynas. Vaikas pradeda vartoti visai naujus žodžius ir pasakymus, kai kuriuos ypač įdomius teiginius jis linkęs kartoti dažnai ir mėgaudamasis (kartais tol kartoja, kol tai įgrįsta aplinkiniams). Neretai vaikas vartoja frazes, kurių reikšmės nesupranta. Jam toks kalbėjimas tarsi savotiškas žaidimas. Darželio grupėse, skirtingai nei šeimoje, kur visi vienas kitą gerai pažįsta ir paiso vienas kito polinkių, ypatumų, atsiranda konkurencijos elementų. Vaikai bendrauja žaisdami mašinėlėmis ir lėlėmis, kartu statydami smėlio pilis, dalydamiesi žaislais, išdykaudami, nes įdomiausia kalbėtis tada, kai auklėtoja draudžia.

Bendraudami su vaikais, turėtume kalbėti aiškiai, taisyklingai, raiškiai, pilnais sakiniais. Kokia žavi bebūtų mažųjų kalba, atsispirkime pagundai kartu su mažyliu guguoti. Vaikai kalbėti išmoks tik tada, jei jūs juos to mokysite. Taigi, vertėtų pratinti vaikus žodžiais išsakyti savo mintis, jausmus, skatinti kalbinį aktyvumą, kūrybingumą. Derėtų padėti mažam žmogui suprasti, kad bendravimas ir jo forma priklauso nuo situacijos – vietos, laiko ir pašnekovo. Vaikams reikia daug kalbėti, tačiau ne mažiau svarbu kalbėtis su jais.

Besikeičianti visuomenė užverčia mus vis gausėjančiu informacijos srautu, žmonės darosi vis labiau užimti, daug jų laiko suryja kompiuteriai, internetas, telefonas, todėl ypač pradedamas vertinti žmogaus gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. Dabar dažnai vaikas ilgiau žaidžia kompiuteriu negu dalijasi su tėvais savo mintimis. Kompiuteriniai žaidimai mielesni vaikams ne tik už bendravimą su tėvais, bet ir su bendraamžiais. Iškyla ne tik rašytinės, bet ir sakytinės kalbos ugdymo problema. Tėvų pareiga – sugrąžinti vaizdingą, sklandžią kalbą į vaiko pasaulį.

 

Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė Jūratė Plienienė