* - laukai turi būti užpildyti

Adresas

Respublikos g. 22,
Naujoji Akmenė
LT-85164

Gabaus vaiko samprata bei atpažinimas

Dažnai kalbame apie gabių vaikų ugdymą, tačiau, ar susimąstome, kodėl vieną ar kitą vaiką laikome gabiu. Štai daugelyje pasaulio šalių gabūs vaikai priskiriami ypatingųjų vaikų grupei: jiems taikomos specialios mokymo programos; kuriami gabių vaikų tyrimų, ugdymo ir paramos centrai, Taip pat veikia įvairios organizacijos ir asociacijos, vienijančios gabius vaikus, jų tėvus, visus specialistus, dirbančius šioje srityje (Šimelionienė, 2008).

Šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 gabių ir talentingų vaikų apibrėžimų, tačiau dėl bendro, visuotinai pripažįstamo apibrėžimo nesutariama. Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje (2008) sakoma, jog gabūs vaikai – tai vaikai, kurie labai efektyviai pritaiko įgytas žinias ir mokėjimus spręsdami problemas, o taip pat sparčiai mokosi iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis labai aukštas. Dėl to gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais (pvz, matematika, kalbos) Labai svarbus gabių vaikų atpažinimo kriterijus – kūrybiškumas. Paprastai gabiesiems būdingas aukštas kūrybiškumo lygis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atpažįstant gabius vaikus, taikomi šie kriterijai:

 

  • Mokytojai įvertina gabų vaiką. Patirtis rodo, jog mokytojai neidentifikuoja beveik iki 40 proc. gabių vaikų, kurie mokosi žemiau savo intelektinių galių lygio (Didžioji Britanija, Freeman, 1998). Kuo prasčiau mokosi gabus vaikas, tuo mažesnė tikimybė, kad pastebės jo aukštus gabumus (Rost, Hanses, 1997, tyrimas paremtas 7000 Vokietijos pradinės mokyklos mokytojų duomenimis). Mokytojų vertinimus veikia asmeninio patrauklumo fenomenas, t.y., mokytojas pastebi panašius į save gabius vaikus (Pegnato, Birch, 2008).

 

  • Tėvai vertina savo vaiką. Jų nuomonė svaresnė atrenkant pradinių klasių vaikus.

 

  • Patys vaikai vertina savo gabumus (specialaus instrumento nereikia). Dėl savikritikos aukščiausią IQ turintys vaikai nelinkę priskirti savęs gabiųjų grupei (Subhi, 1997). Savistabos duomenys apie aukštus gebėjimus prasmingi nuo 11 metų.

 

  • Bendraamžiai ir bendraklasiai įvertina gabų vaiką (tiksliai nurodo specifinius bendraklasių gebėjimus, patvirtina kūrybinius bei lyderystės gebėjimus). Bendraamžių informacija neprieštarauja mokytojų nuomonei.

 

  • Taikomos psichologinės metodikos: Intelekto testai (Lietuvoje yra); Standartizuotų žinių testai (Lietuvoje nėra); Įvertinimo skalės, savybių sąrašai ir klausimynai (šiuo metu tobulinami);

 

  • Analizuojami pasiekimai, pažymiai;

 

  • Vertina ekspertai.

 

Psichologinius intelekto bei kūrybiškumo testai parodė, jog ugdymo įstaigose rastume tik du vaikus iš 100, kurie iš tikro yra gabūs.

Akmenės rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba padeda išsiaiškinti moksleivio gabumų lygį bei teikia rekomendacijas, kaip pedagogai ir tėvai galėtų padėti vaikui ugdymo procese realizuoti šiuos gebėjimus.

Akmenės rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Daiva Skirienė